skystagerklis

skystager̃klis, -ė smob. (2) Rgv, Sb, Ds, Rk menk. kas garsiai ir plonu balsu kalba, rėksnys: Šitas vaikas tai tikras skystager̃klis: rėkia an visos pirkios Vlk. Kad visi tokie skystager̃kliai būtų, tai iš gryčios reiktų išbėgt Sv.